Vaikų dantys pradeda formuotis jam dar esant moters pilve. Nėštumo pradžia turi įtakos pieninių dantukų formavimuisi, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda trečiame trimestre. Nėščioji turi reguliariai ir kokybiškai maitintis bei atsisakyti žalingų įpročių tam, kad nepakenktų būsimo vaikelio dantims.
Dantų dygimas
Visi vaikai skirtingi, todėl pirmieji dantukai kūdikiams vieniems pasirodo anksčiau, kitiems vėliau. Pirmiausia prasikala kandžiai, vėliausiai – krūminiai dantys. Būna ir tokių atvejų, kai naujagimis jau gimsta su pradėjusiais dygti dantukais.
Vienus kūdikio auginimo vargus keičia kiti. Nuo gimimo dažniausiai vargina pilvo diegliai, vėliau dantų dygimo skausmai. Galima ramiau atsipūsti tik tada, kai burnoje baltuoja 20 dantukų. Jų dygimo laikas maždaug toks:
- apatiniai centriniai kandžiai 5-10 mėn.;
- viršutiniai centriniai kandžiai 8-12 mėn.;
- viršutiniai šoniniai kandžiai 9-13 mėn.;
- apatiniai šoniniai kandžiai 10-16 mėn.;
- viršutiniai artimesni krūminiai 13-19 mėn.;
- apatiniai artimesni krūminiai 14-18 mėn.;
- viršutiniai iltiniai 16-22 mėn.;
- apatiniai iltiniai 17-23 mėn.;
- apatiniai tolimesni krūminiai 23-31 mėn.;
- viršutiniai tolimesni krūminiai 25-33 mėn.
Pagausėjęs seilėtekis gali informuoti apie dantų dygimo pradžią. Kūdikis viską kišą į burną, bando kramtyti, graužti. Geriau apžiūrėjus burną, matosi patinusios dantenos, prieš šviesą net galima pastebėti baltumus ant jų, tai besikalančių dantukų, kurie dar neišlindę, vaizdas. Dėl dantų dygimo skausmo, kūdikis būna irzlesnis, dažniau verkia, prasčiau miega. Besikalantys dantys susilpnina ir imunitetą, todėl dažniau puola įvairios ligos. Nors būna ir tokių atvejų, kai temperatūra kyla ir nesergant, tiesiog, išlindus dantukui, ji dingsta.
Padėti vaikui galima švelniai masažuojant jam dantenas. Galima duoti vandeniu užpildytą ir šaldytuve palaikytą kramtuką. Jie maloniai vėsina ir ramina skausmą. Taip pat vaistinėse parduoda specialius, raminančius geliukus, skirtus būtent besikalančių dantukų skausmui nuraminti.
Pieninių dantukų priežiūra
Dantukus valyti reikėtų dar jiems neišdygus. Silikoniniu antpirščiu arba steriliu marlės gabaliuku masažuojant dantenas kūdikis įpranta, kad tai nėra blogas dalykas. Vėliau jis noriai leidžia valyti išdygusius dantis. Kol dantukai visiškai sveiki, galima naudoti dantų pastą be fluoro. Išimtis – prasidedantis kariesas. Tokiu atveju vaikų dantų gydytojas įvertina pažeidimų lygį ir skiria fluoro turinčią pastą kasdieniam valymui ar fluoro gelį, kuris užtepamas ant pažeistų vietų.
Reikėtų nepamiršti, kad dantukus valyti reikia tik su minkštu šepetėliu, kuris nežaloja jautrių dantenų. Jie valomi du kartus per dieną. Svarbiausia, kad vaikas nenueitų miegoti purvinais dantukais, nes naktis – pats palankiausias metas bakterijų dauginimuisi.
Vizitai pas vaikų dantų gydytoją
Išdygus dantukams vertėtų profilaktiškai pasirodyti vaikų dantų gydytojui. Jis suteiks naudingos informacijos, kaip prižiūrėti dantukus, kokias priemones naudoti bei patikrins, ar nėra karieso užuomazgų. Kuo anksčiau jos pastebimos, tuo lengviau sustabdyti plitimą. Vaikus, lankančius darželį taip pat reikės parodyti odontologui, nes reikalaujama pažymos apie dantų būklę. Svarbu vaiką nuteikti, kad tikrai neskaudės ir nėra ko bijoti. Tokiu atveju vizitai bus malonūs ir nesukurs stresinių situacijų.